Sukurti namus toli nuo namų

Daugeliui žmonių pažįstamas nemalonus jausmas atsidūrus nepažįstamoje vietoje. Tokioje situacijoje ieškome patogumų, kurie primintų namus ir suteiktų jausmą, kad esame ne vieni. Suteikti šiuos patogumus pacientams, keliaujantiems gydytis, ne visada lengva, tačiau visada verta padaryti papildomą žingsnį, kad jie jaustųsi kaip namie.

Tris mėnesius Jungtinėse Valstijose gyvenanti anglų kalbos nemokanti paauglė kelis kartus per savaitę gydėsi pas savo tetą. Jos šeima nerimavo, kad ji negalės bendrauti su teta ar angliškai kalbančiais paaugliais jai svarbiais klausimais, todėl Colpitts susisiekė su vietiniu paaugliu, kuris mokėjo pacientės kalbą. Colpitts komanda susitarė, kad abu paaugliai tris kartus per savaitę kalbėtųsi telefonu, tiesiog šnekėtųsi apie gyvenimą ir mėgautųsi pokalbiais.

Maistas, kaip ir kalba, yra svarbi kultūros dalis. Iš Pietų Azijos šalies į Niujorką atvykusi šeima nemokėjo anglų kalbos, todėl Colpittsas pasirūpino, kad atvykus į Niujorką oro uoste juos sutiktų vertėjas ir kartu su jais nuvyktų į viešbutį bei padėtų jiems užsiregistruoti. Vertėjas surado netoli viešbučio esančią maisto prekių parduotuvę, kurioje prekiaujama jų šalyje gaminamais maisto produktais, ir reguliariai lankėsi pas šeimą, kad suderintų maisto produktų pristatymą iš parduotuvės į viešbutį. Šiuo atveju galimybė gauti pažįstamą maistą yra labai svarbi. Tačiau kartais pacientams reikia specialių maisto produktų, kad jie atitiktų mitybos apribojimus. Panašioje situacijoje, susijusioje su šeima iš Šiaurės Afrikos šalies, Colpittsas sugebėjo surasti maisto prekių parduotuvę su specializuotais produktais ir pasirūpinti, kad šeima galėtų keliauti į parduotuvę ir iš jos su žmogumi, kuris jiems padėtų.

Negalima neįvertinti patogumų, dėl kurių svetimoje vietoje jaučiatės kaip namie. Nedideli paciento kelionės maršruto pakeitimai gali turėti lemiamos įtakos tam, ar jis toliau dalyvaus klinikiniuose tyrimuose.